2025-04-25

Fra’ Andrew Bertie: Maltos ordino vadovo kelias į šventumą

2015 m. vasario 20 dieną Romoje įvyko oficialus buvusio Suverenaus Maltos ordino Didžiojo Magistro Fra‘ Andrew Bertie beatifikacijos ir kanonizacijos bylos pradžios posėdis.

Ceremonijoje dalyvavo apie 1300 žmonių, tarp jų – delegacijos iš 35 skirtingų šalių, Fra’ Matthew Festingas (79-asis Maltos ordino Didysis Magistras), Maltos ordino Suverenioji taryba, Fra‘ Andrie Bertie giminaičiai ir Ordino atstovai iš viso pasaulio.

Kaip pažymėjo Didysis magistras, šis nepaprastai didelis dalyvių skaičius buvo „Ypatingo atsidavimo Didžiajam magistrui Fra’ Andrew Bertie, kurį taip myli Ordinas ir kiekvienas iš Jūsų atskirai, ženklas. Tai svarbus vox populi (liaudies balso) liudijimas.“

Fra’ Andrew Bertie buvo iškilmingai paskelbtas „Dievo tarnu“, o tai yra antrasis žingsnis kelyje į šventumą. Procesas tęsėsi ir vėlesniais metais, jo gyvenimo liudytojus išklausė Romos vyskupijos tribunolas. Jei procesas bus sėkmingai tęsiamas ir baigsis kanonizacija, Bertie taps pirmuoju Suverenaus Maltos ordino Didžiuoju Magistru, paskelbtu šventuoju.

Ankstyvasis gyvenimas ir profesinis kelias

Andrew Willoughby Ninian Bertie (1929–2008) nuo 1988 m. iki savo mirties 2008 metais. buvo 78-asis Maltos ordino princas ir Didysis Magistras. Jis buvo pirmasis anglas, vadovavęs Ordinui per visą jo 900 metų istoriją ir suvaidinęs neįkainojamą vaidmenį Ordino veiklos plitime visame pasaulyje.

Andrew Bertie jaunystėje

Jo vadovavimo laikotarpis pasižymėjo dinamišku Maltos ordino humanitarinės veiklos išplėtimu ir dvasinės misijos atgaivinimu. Bertie derino modernias administracines reformas su tradiciniu Ordino šūkiu Tuitio Fidei et Obsequium Pauperum (tikėjimo gynimas ir pagalba vargstantiems), todėl buvo pasiektas didžiulis rezultatas.

Kilmė ir išsilavinimas

Andrew Bertie gimė 1929 m. gegužės 15 d. Londone, kilmingoje britų šeimoje (giminystės ryšiais susijęs su Abingdono grafais ir Buto markizais). Jis taip turėjo karališko kraujo, viena iš jo giminystės linijų buvo susieta su Anglijos karaliumi George III. Andrew augo kaip Romos katalikas, mokėsi Ampleforto koledže vėliau – „Kristaus Bažnyčios“ universitete Oksforde, kur baigė šiuolaikinės istorijos studijas. Jis taip pat Londono universitete baigė Rytų ir Afrikos studijas.

Karinė tarnyba ir dėstymas

1948–1950 m. Fra‘ Andrew Bertie tarnavo Škotijos gvardijos karininku. Po karinės tarnybos ir trumpo darbo finansų žurnalistikoje jis 23 metus dirbo šiuolaikinių kalbų (prancūzų ir ispanų) dėstytoju Worth School, benediktinų įstaigoje Sasekse. Įvairūs jo pomėgiai apėmė net kovos menus – Andrew turėjo juodąjį dziudo diržą (aukščiausią šios kovos meno ženklą)  ir mokė šios sporto šakos studentus bei vaikus, anksti parodydamas savo atsidavimą jaunimo globai.

Įstojimas į Maltos ordiną

Fra‘ Andrew Bertie įstojo į Maltos ordiną 1956 metais, tapdamas Garbės ir atsidavimo riteriu. 1977 m. jis davė Ordinui laikinuosius įžadus, o 1981 metais – amžinuosius Maltos ordino įžadus ir tapo Teisingumo riteriu (pilnateisiu religiniu nariu). 1981 m. jis tapo aukščiausios Ordino valdymo struktūros – Suvereniosios Tarybos nariu.

 

 

Išrinkimas Didžiuoju Magistru

1988 m. balandį Fra’ Andrew Bertie buvo išrinktas Suverenaus Maltos ordino Didžiuoju Magistru. Jo išrinkimą 1988 m. balandžio 11 d. patvirtino popiežius Jonas Paulius II, tuo pabrėždamas glaudžius Suverenaus Maltos ordino ir Šventojo Sosto santykius. Bertie išrinkimas buvo istorinis: jis tapo pirmuoju britu, užėmusiu Didžiojo Magistro pareigas nuo XIII a.

Prisiimdamas Didžiojo Magistro titulą, Fra‘ Andrew Bertie savo pirmuosiuose kreipimuose  dar kartą patvirtino dvi ordino charizmas – ginti tikėjimą ir padėti vargstantiems, taip duodamas toną savo kadencijai, kurioje daugiausia dėmesio buvo skiriama gailestingai tarnystei ir organizacinei kompetencijai.

Dvasinė valdžia

Būdamas Didžiuoju Magistru, Bertie tapo ne tik suverenios organizacijos vadovu, bet ir jos religiniu lyderiu. Jis gavo „Bažnyčios kunigaikščio“ titulą ir pagal katalikų Bažnyčios hierarchijos protokolą užėmė kiek žemesnę vietą nei kardinolo. Šis unikalus vaidmuo leido jam daryti diplomatinę įtaką ir dvasiškai vadovauti. Tai buvo dvigubas gebėjimas, kuriuo jis pasinaudojo plėsdamas Ordino įtaką ir gilindamas jo religinius įsipareigojimus.

Ordino struktūros ir valdymo modernizavimas

Administracinės reformos

Vienas svarbiausių Fra’ Andrew Bertie pasiekimų buvo Maltos ordino vidinės struktūros ir administracijos modernizavimas. Remdamasis savo pirmtako pradėtomis reformomis, jis pertvarkė pasenusias administravimo praktikas, kad padidintų Ordino valdymo efektyvumą ir skaidrumą. Tai apėmė ir Ordino konstitucinės Chartijos ir Statuto atnaujinimą (reforma įvykdyta 1990-aisiais), kuris patikslino Ordino valdymo organų funkcijas ir suderino Ordino įstatus su šiuolaikiniais poreikiais.

Narių skaičiaus didėjimas

Vadovaujant Fra’ Andrew Bertie, Ordino narių skaičius pastebimai išaugo ir išsiplėtė jo bazė. Nors Ordinas išliko išskirtinis katalikų pasauliečių religinis ordinas (narystė pagal kvietimą), Fra’ Andrew Bertie pabrėžė, kad narystė yra susijusi ne su prestižu, o su tarnyste. Jis rėmė naujų Maltos ordino nacionalinių asociacijų ir Didžiųjų prioratų steigimą, įskaitant Ordino dalyvavimo Rytų Europoje atgaivinimą po komunizmo žlugimo. Tai atvėrė duris tų regionų katalikams pirmą kartą per kelis dešimtmečius prisijungti prie Ordino veiklos.

Pasauliečių dalyvavimo išplėtimas

Fra’ Andrew Bertie modernus požiūris taip pat reiškė didesnį pasauliečių savanorių įtraukimą į Ordino iniciatyvas. Jis labai vertino 93 000 savanorių, kurie dirbo kartu su 12 500 Ordino narių visame pasaulyje. Savo kadencijos metu Fra’ Andrew Bertie skatino pasauliečius, įskaitant moteris ir jaunesnius savanorius, aktyviai dalyvauti Ordino humanitariniuose projektuose ir piligriminėse kelionėse. Tai padėjo Ordinui iš gana izoliuotos grupės tapti pasauliniu pasauliečių labdaros judėjimu, nepažeidžiant aristokratiško ir riteriško paveldo.

Tarptautinės konferencijos

Siekdamas skatinti koordinavimą ir dalytis gerąja patirtimi, Bertie įsteigė reguliarių tarptautinių konferencijų praktiką Ordino nariams ir savanoriams. Šiuose susitikimuose Ordino nacionalinių asociacijų vadovai iš penkių žemynų susirinkdavo aptarti medicininės pagalbos, pagalbos nelaimių atveju ir maltiečių socialinių paslaugų strategijų.

Šios konferencijos skatino vienybės ir bendro tikslo siekimo jausmą ir užtikrino, kad toli esantys Ordino padaliniai darniai dirbtų siekdami bendrų humanitarinių tikslų. Per šiuos susitikimus nariai taip pat buvo skatinami gilinti savo dvasinį gyvenimą, o tai atspindėjo holistinę Fra’ Andrew Bertie organizacijos plėtros ir tikėjimo atnaujinimo viziją.

Humanitarinės iniciatyvos ir pasaulinės pagalbos misijos

 Fra’ Andrew Bertie suteikė Maltos ordinui naują humanitarinį impulsą. Jis manė, kad pagrindinio Ordino tikslo „padėti vargstantiems ir ligoniams“ šiuolaikiniame pasaulyje reikia siekti taip pat energingai, kaip ir XI a. Jeruzalėje. Savo kadencijos pradžioje jis išplėtė Ordino humanitarinę veiklą, daugiau išteklių ir dėmesio skirdamas skubiai pagalbai, sveikatos priežiūrai ir socialinėms paslaugoms pažeidžiamiems asmenims.

Pasaulinė aprėptis

 Fra’ Andrew Bertie vadovaujant, Ordino pagalbos misijos išsiplėtė į regionus, kurie anksčiau buvo jam nepasiekiami. Pasibaigus Šaltajam karui, Ordinas sparčiai persikėlė į Rytų Europą ir įsteigė medicinos programas tokiose šalyse kaip Lenkija, Vengrija ir Balkanų šalys, kad padėtų pereinamojo laikotarpio visuomenėms. Pavyzdžiui, per XX a. 9-ojo dešimtmečio Balkanų karą Maltos ordino savanoriai teikė medicininę pagalbą ir pagalbą pabėgėliams karo nuniokotose vietovėse.

Artimuosiuose Rytuose Ordinas rėmė ligonines ir klinikas nuo konfliktų Libane ir Šventojoje Žemėje nukentėjusiems žmonėms, taip atspindėdamas savo šimtmečius trukusį istorinį buvimą tame regione.

Afrikoje ir Azijoje Ordinas plėtė klinikas raupsuotiesiems, motinos ir vaiko sveikatos programas ir pagalbos nelaimių atveju operacijas, pasiekdamas skurdžias bendruomenes, kurioms sveikatos priežiūra buvo sunkiai prieinama.

Žymesnės pagalbos operacijos

 Per  Fra’ Andrew Bertie kadenciją Maltos ordinas reagavo į daugybę humanitarinių krizių visame pasaulyje:

Pagalba karo ir konfliktų metu

Per Bosnijos karą ir Kosovo krizę (1990 m.) buvo dislokuotos medikų komandos ir humanitarinė pagalba sužeistiesiems ir perkeltiesiems asmenims slaugyti. Ordinas dirbo kartu su kitomis agentūromis, teikdamas maistą, pastogę ir vaistus apgultiems miestams. Afganistano ir Irako konfliktų metu (2000-ieji) maltiečių pagalbos grupės padėjo pabėgėliams ir rėmė vietos ligonines.

Reagavimas į stichines nelaimes

Ordinas dalyvavo teikiant pagalbą po 2004 m. cunamio Indijos vandenyne, siųsdamas medikus ir skubios pagalbos priemones į nukentėjusias Indonezijos, Šri Lankos ir Tailando vietoves. Jis taip pat padėjo nukentėjusiesiems nuo pražūtingų žemės drebėjimų, pavyzdžiui, 1988 m. žemės drebėjimo Armėnijoje ir 2005 m. žemės drebėjimo Pietų Azijoje, įkurdamas lauko ligonines ir suteikdamas humanitarinę pagalbą.

Kiekviena nelaimė tapdavo proga Ordinui vykdyti savo labdaringą misiją dideliu mastu, dažnai koordinuojant veiksmus su Jungtinėmis Tautomis ir Raudonuoju Kryžiumi.

Ligų prevencijos ir ir sergančių gydymo iniciatyvos

Bertie rėmė specializuotas humanitarines programas, pavyzdžiui, CIOMAL (Ordino pagalbos sergantiesiems raupsais agentūrą), kuri suintensyvino darbą tokiose šalyse kaip Kambodža ir Vietnamas, siekdama gydyti ir reabilituoti sergančiuosius raupsais.

Ordinas taip pat išplėtė savo pastangas kovoje su tokiomis ligomis kaip maliarija ir ŽIV/AIDS, bendradarbiaudamas su vietiniais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais Afrikoje, taip parodydamas įsipareigojimą spręsti šiuolaikines pasaulines sveikatos problemas.

„Malteser International“ įkūrimas

Nepaprastai svarbus įvykis buvo Maltos ordino pasaulinės skubios humanitarinės pagalbos agentūros „Malteser International“ įkūrimas 2005 metais. Ši nauja struktūra sustiprino ir sujungė esamus nacionalinius pagalbos korpusus į vieningesnę pasaulinę organizaciją, galinčią greičiau ir veiksmingiau reaguoti į krizes.

„Malteser International“, globojama Fra’ Andrew Bertie, pradėjo veikti daugiau kaip 100 šalių, koordinuodama reagavimo į nelaimes, ilgalaikės reabilitacijos ir sveikatos apsaugos projektus. Ši agentūra įkūnija Bertie’io viziją apie Maltos ordiną, kuris yra „modernus savo metodais, ištikimas savo dvasia“ ir kuriame profesionalūs humanitariniai standartai derinami su šimtmečius puoselėjamu ordino užuojautos savo artimui etosu.

Humanitarinė diplomatija

Fra’ Andrew Bertie aktyviai propagavo „humanitarinės diplomatijos“ idėją. Jis naudojosi Ordino diplomatiniais kanalais, kad primintų apie pamirštas krizes ir gyventojus, kuriems reikia pagalbos. Jo atstovai dažnai tarpininkavo, kad pagalbos grupės galėtų patekti į politiškai jautrias derybas, pasinaudodami neutraliu ir apolitišku Ordino statusu. Toks požiūris leido Ordino pagalbai prasiskverbti į dėl konfliktų ar izoliacijos „iki šiol neprieinamas“ vietoves – tai buvo išskirtinis jo palikimo bruožas.

 

Fra’Andrew Bertie su popiežiumi Benediktu XVI

 

Diplomatiniai pasiekimai pasaulyje

Būdamas suvereniu tarptautinės teisės subjektu, Maltos ordinas palaiko diplomatinius santykius, kad paremtų savo humanitarinę veiklą. Per 20 savo Didžiojo Magistro veiklos metų Fra‘Andrew Bertie smarkiai išplėtė Ordino diplomatinę įtaką nuo 49 iki 100 šalių.

Buvo užmegzti nauji dvišaliai santykiai Rytų Europoje, Azijoje ir Afrikoje, todėl Ordinas galėjo steigti vietines asociacijas ir vykdyti labdaringą veiklą su oficialiu pripažinimu. Iki 2008 m. Ordinas užmezgė diplomatinius santykius nuo didelių valstybių (pvz., Rusijos, Lenkijos, Filipinų) iki mažų valstybių, todėl ordino humanitarinė pagalba pasiekė daugiau žmonių nei bet kada anksčiau.

Nuolatinio stebėtojo statusas Jungtinėse Tautose

Suverenus Maltos ordinas, vadovaujant Fra‘Andrew Bertie, įgijo Nuolatinio stebėtojo statusą Jungtinėse Tautose (1994 m.). Tai buvo svarbus diplomatinis įvykis, suteikęs Ordinui teisę dalyvauti tarptautinės bendruomenės diskusijose humanitariniais klausimais. Būdamas stebėtojas, Ordinas galėjo dalyvauti JT Generalinės Asamblėjos diskusijose sveikatos, vystymosi ir pagalbos konfliktų metu klausimais ir dalytis savo šimtmečių patirtimi kaip „seniausia pasaulyje humanitarinė institucija“.

Pats Fra‘Andrew Bertie neretai kalbėjo tarptautiniuose forumuose, pabrėždamas žmogaus orumą ir moralinę atsakomybę pagalbos darbe.

Tarptautinių partnerysčių stiprinimas

 Fra‘Andrew Bertie kadencija pasižymėjo aktyviu bendradarbiavimu su tarptautinėmis ir religinėmis organizacijomis. Jis užmezgė glaudesnę partnerystę su tokiomis organizacijomis kaip Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, Pasaulio sveikatos organizacija ir „Caritas Internationalis“, derindamas Ordino projektus su pasaulinėmis pastangomis.

Ši partnerystė dažnai reiškė bendras misijas (pavyzdžiui, skiepijimo kampanijų koordinavimą ar logistiką nelaimių atveju), taip padidinant Ordino pagalbos veiksmingumą. Diplomatiniu požiūriu Fra‘Andrew Bertie laikė Ordiną unikaliu tiltu tarp Katalikų Bažnyčios ir pasaulietinės tarptautinės bendruomenės, kad būtų plėtojamas humanitarinis bendradarbiavimas.

Valstybiniai vizitai ir aukšto lygio susitikimai

Būdamas Didysis Magistras, Fra‘Andrew Bertie turėjo valstybės vadovo statusą ir surengė daugybę oficialių vizitų. Jį priėmė viso pasaulio karaliai, prezidentai ir ministrai pirmininkai ne dėl politinės naudos, bet siekdami plėtoti labdaros iniciatyvas. Pažymėtina, kad jis reguliariai susitikdavo su popiežiumi Jonu Pauliumi II ir popiežiumi Benediktu XVI, taip pat kitais religiniais lyderiais, kad aptartų pasaulinius labdaros ir taikos klausimus.

Jo mandagumas, santūrios britiškos manieros pelnė pagarbą: kaip pažymima viename iš įtakingų šaltinių, „nedaugelis valstybių vadovų vadovauja istoriškai turtingesniems subjektams… tačiau Fra’ Andrew Bertie peržengė savo pareigų didingumo ribas ir tapo šiuolaikinio paladino įsikūnijimu“, t. y. riterio, atsidavusio tarnystei. Šie aukšto lygio bendravimai pabrėžė Ordino svarbą ir asmeninį Fra‘Andrew Bertie vaidmenį humanitarinėje diplomatijoje.

 

Valstybinis vizitas į Lietuvą 1999 metais

1999 metų gegužės 17 dieną Fra’ Andrew Bertie atvyko su valstybiniu vizitu į Lietuvą. Jis susitiko su Prezidentu Valdu Adamkumi, apsilankė Antakalnio kapinėse, kur padėjo vainiką žuvusiems už Lietuvos laisvę.

Gegužės 18 dieną Fra’ Andrew Bertie apsilankė Lietuvos Respublikos Seime. Seimo posėdyje jis pasakė kalbą Seimo nariams, su Atkuriamojo Seimo vadovu prof. Vytautu Landsbergiu atidarė Maltos ordino pašto ženklų parodą, pasirašė Lietuvos Respublikos ir Suverenaus Maltos ordino Pašto sutartį, apdovanojo Maltos ordino pagalbos vadovus ir savanorius.

Gegužes 19 d. Trakuose Fra’ Andrew Bertie susitiko su iš visos Lietuvos atvykusiais su juo susitikti jaunaisiais maltiečiais. Pastarasis susitikimas Fra’ Andrew Bertie padarė didelį įspūdį, jis pažymėjo tai po vizito atsiųstame padėkos laiške.

Neutralumas ir tarpininkavimo galimybių išnaudojimas

Maltos ordino neutralų statusą (jis neturi geopolitinių ambicijų) Fra‘Andrew Bertie kartais panaudodavo kaip tylus tarpininkas. Nors apie tai nebuvo dažnai skelbiama, jo vadovaujamas Ordinas palengvino dialogą ir suteikė humanitarinę pagalbą tose srityse, kuriose tradicinė diplomatija buvo įstrigusi.

Pavyzdžiui, dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Ordinas padėjo tarpininkauti kuriant humanitarinius koridorius konfliktų zonose ir derėjosi dėl kalinių laikymo sąlygų pagerinimo vizitų, nekreipdamas dėmesio į politiką. Ši subtili diplomatija sustiprino Ordino, kaip „minkštosios galios“ humanitarinės veiklos dalyvio reputaciją, o tai buvo Fra‘Andrew Bertie diplomatinio sumanumo palikimas.

Dvasinis vadovavimas ir religinė įtaka

Fra‘Andrew Bertie buvo giliai įsitikinęs, kad Ordino veikla turi būti grindžiama tikėjimu ir dvasiniu augimu. Jis dažnai primindavo nariams, kad „būti Ordino nariu nėra garbė… Tai darbas su ligoniais ir vargšais“, įrėmindamas jų riterystę kaip pašaukimą gyventi pagal Evangeliją. Savo kadencijos metu jis iš naujo patvirtino Ordino religinį pobūdį: skatino daugiau jo narių duoti religinius įžadus ir ragino visus riterius ir damas laikyti tarnystę kenčiantiesiems savo krikščioniškojo pašaukimo dalimi.

Rekolekcijos ir piligriminės kelionės

Siekdamas ugdyti Ordino narių dvasingumą, Fra‘Andrew Bertie išplėtė kolektyvinės maldos ir piligriminių kelionių galimybes. Jis labai rėmė garsiąją kasmetinę Ordino piligriminę kelionę į Lurdą, kurios metu savanoriai lydi ligonius, kad šie turėtų viltį pasveikti – šiam renginiui jis pats asmeniškai vadovavo daugybę kartų (pats kažkada tarnavo Lurde kaip hospitaljeras).

 Jis taip pat įvedė reguliarias dvasines rekolekcijas Ordino institucijose, užtikrindamas, kad nuolatinę labdaringą veiklą vykdantys asmenys rūpintųsi ir savo dvasine gerove. Ši „ora et labora“ (maldos ir darbo) pusiausvyra atitiko Ordino įkūrimo religinį etosą.

Gyvenimas įkūrimo charizma

 Fra‘Andrew Bertie dažnai rėmėsi Ordino įkūrimo principais, jo žodžiais: „Pašventinti savo narius per tarnystę ligoniams“. Jis norėjo, kad kiekvienas riteris, net ir nedavęs religinių įžadų, „savo pašaukimą matytų kaip religinį pašaukimą“. Jam vadovaujant daugelis narių aktyviau dalyvavo Ordino liturginiame gyvenime (mišiose, maldos susitikimuose) ir gailestingumo darbuose.

Savo asmeniniu pavyzdžiu – kasdien dalyvaudamas Šv. Mišiose, melsdamasis rožinį ir rodydamas nuoširdų nuolankumą – Fra‘Andrew Bertie rodė riterio, kuris yra ir kovotojas su kančia, ir Kristaus tarnas, idealą. Tai rado atgarsį tarp Ordino narių ir atgaivino visos organizacijos dvasinį įsipareigojimą.

Suverenaus Maltos ordino vadovų susitikimas su popiežiumi Benediktu XVI

Santykiai su Vatikanu

Suverenus Maltos ordinas, kaip popiežiui pavaldus pasauliečių religinis ordinas, dvasiškai suklestėjo kai Fra‘Andrew Bertie palaikė gerus santykius su Vatikanu. Popiežiai Jonas Paulius II ir Benediktas XVI jį labai gerbė. 1999 m. Bertie prižiūrėjo subtilų, bet svarbų pokytį – reikalavimą informuoti popiežių apie Didžiojo Magistro išrinkimą prieš jam įsigaliojant, sustiprinusį ryšį su Šventuoju Sostu.

Jis taip pat užtikrino, kad Ordino veikla derėtų su Bažnyčios misija, pavyzdžiui, derindamas labdaros pastangas su Bažnyčios iniciatyvų temomis (pavyzdžiui, 2000-aisiais Didžiojo jubiliejaus metais, per kuriuos Ordinas organizavo intensyvesnę labdaringą veiklą). Bažnyčia savo ruožtu pripažino Ordino veiklą jo vadovavimo laikotarpiu kaip pasauliečių tikinčiųjų veikimo pasaulyje įsikūnijimą.

Asmeninis pamaldumas ir nuolankumas

Nepaisant savo aukštos padėties, Fra‘Andrew Bertie garsėjo asmeniniu pamaldumu ir kuklumu. Jis nebuvo vedęs, gyveno paprastą vienuolio riterio gyvenimą. Artimieji prisimena jo ramų dalyvavimą bendruomenės maldose ir švelnų padrąsinimą tiems, kurie susidūrė su sunkumais.

Jo dvasinis gilumas paliko stiprų įspūdį – viename Vatikano palinkėjime jis apibūdintas kaip „kultūros ir atsidavimo žmogus“, kuris savo tikėjimą panaudojo veikloje, kad padėtų vargstantiems. Šis dvasinis palikimas galiausiai nutiesė kelią jo šventumo bylai.

Palikimas ir ilgalaikis poveikis

 Per du Fra‘Andrew Bertie vadovavimo dešimtmečius Suverenus Maltos ordinas tapo gerokai įtakingesnis ir matomesnis pasaulinėje arenoje. Jo inicijuotos ar išplėtotos programos ir toliau klesti. Tarptautinė skubios pagalbos agentūra („Malteser International“), kurią jis padėjo įsteigti, kasmet reaguoja į pasaulines krizes – nuo pandemijų iki stichinių nelaimių.

Daugelis jo užmegztų diplomatinių ryšių davė vaisių ilgalaikiuose projektuose, pavyzdžiui, įsteigtos klinikos, greitosios pagalbos tarnybos ir mokyklos, kurias Ordinas valdo šalyse, priėmusiose jį jo vadovavimo laikotarpiu.

Jo pastangomis Maltos ordinas tapo šiuolaikine humanitarine supergalybe, kartu išsaugodamas savo senovinę sielą. Šiandien riteriai ir savanoriai dirba daugiau šalių ir padeda daugiau žmonių nei bet kada anksčiau – tai tiesioginis Fra‘Andrew Bertie plėtros strategijos rezultatas.

Įtaka nariams ir savanoriams

 Fra‘Andrew Bertie įtaka Ordinui išlieka dėl jo puoselėjamo etoso. Nariai prisimena, kad jis primygtinai reikalavo praktinės tarnystės, todėl dabar daugelis riterių asmeniškai dalyvauja sriubos virtuvėse, rūpinasi pabėgėliais ir padeda piligrimams, o ne laiko narystę tik garbe.

Jo įnicijuotos tarptautinės konferencijos ir dvasinės rekolekcijos tapo nuolatinėmis ir toliau lemia Ordino kryptį bei palaiko jo pasaulinių padalinių vienybę. Fra‘Andrew Bertie asmeninis nuolankumo ir gerumo pavyzdys davė vadovavimo toną, kurį stengiasi atkartoti jo įpėdiniai.

 

Pasaulinė pagarba ir pripažinimas

 2008 m. vasarį Fra‘Andrew Bertie mirus, iš viso pasaulio pasipylė pripažinimo žodžiai. Popiežius Benediktas XVI užuojautoje gyrė Bertie „pavyzdingą krikščionišką gyvenimą“ ir jo naudojimąsi aukštomis pareigomis siekiant padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia.  Tokie pasaulietinių ir religinių balsų pagyrimai pabrėžia platų susižavėjimą juo kaip asmenybe.

Bene svarbiausias Fra‘Andrew Bertie palikimo liudijimas yra jo beatifikacijos ir kanonizacijos bylos iškėlimas. 2013 m., praėjus vos penkeriems metams po jo mirties, Maltos ordinas ir daugybė rėmėjų pateikė peticiją, kad būtų svarstoma galimybė jį paskelbti šventuoju. Romoje 2015 m. vasario 20 d. oficialiai pradėtas vyskupijos tyrimas, kurio metu jam suteiktas Dievo tarno titulas.

Tai neeilinis įvykis – retai pasitaiko, kad šiuolaikinis senovinio Ordino vadovas būtų siūlomas kandidatu į šventuosius. Tai rodo, kad Fra‘Andrew Bertie atkakliai gyveno dorybėmis, savo kilnias pareigas derindamas su giliu tikėjimu ir meile. Ordino ir Bažnyčios nariams ši byla yra įkvėpimo šaltinis, nušviečiantis šventumą, kurį galima pasiekti pašventus savo gyvenimą tarnystei.

Neišdildoma atmintis

Visame pasaulyje Ordino ligoninėse, greitosios pagalbos korpusuose ir savanorių centruose dažnai kabo Fra’ Andrew portretai, primenantys visiems tarnaujantiems jo ramaus atsidavimo šūkį. Jo herbas ir kunigaikščio ženklai dabar saugomi Ordino būstinėje ant Romos Aventino kalvos, primindami apie Fra‘Andrew Bertie pradėtą Ordino atsinaujinimo epochą.

Fra‘Andrew Bertie buvimas Didžiuoju Magistru – nepaprastai svarbi atkarpa ilgoje Maltos riterių Ordino istorijoje. Jis įrodė, kad tradiciją ir modernumą galima sėkmingai sujungti: jam vadovaujant viduramžių riterių Ordinas atgaivino savo paskirtį XXI amžiuje, tapo pasaulinės humanitarinės pagalbos lyderiu ir kartu pagilino savo dvasinius pagrindus.

Jis parodė, kad titulai ir puošnumas mažai ką reiškia, jei nėra naudojami kitų gerovei – šią pamoką Fra‘Andrew Bertie perdavė Ordinui, dažnai siejamam su kilmingumu ir ceremonijomis.

Fra‘Andrew Bertie gyvenimo istorija plačiajai visuomenei yra įkvepiantis pasakojimas apie šiuolaikinį žmogų, gimusį privilegijuotoje šeimoje ir nusprendusį panaudoti savo talentus tarnaujant gyvenimo nuskriaustiems ir ligoniams.

 Religinei auditorijai jo ištikimybė maldai, nuolankumas ir gyvenimas pagal Evangeliją yra šventumo pavyzdys kasdieniame gyvenime. Jo vadovavimas buvo krikščioniškojo vadovavimo idealo pavyzdys, atkartojantis Kristaus mokymą, kad „kas nori būti pirmas, turi būti visų tarnas“.

Šiandien Suverenus Maltos ordinas ir toliau tęsia Fra‘Andrew Bertie palikimą. Nesvarbu, ar Maltos ordino klinikoje pamaitinamas badaujantis vaikas, ar nelaimės auka, kuriai skubiai suteikiama „Malteser International“ komandos pagalba, užuojautos darbas, kurį sustiprino Fra‘Andrew Bertie, tęsiasi – tai gyvas jo kadencijos palikimas.

Fra‘Andrew Bertie vardas dabar yra sinonimas, reiškiantis Ordino augimo ir atsinaujinimo etapą. Maltos ordinui įveikiant šiuolaikinius iššūkius, išmintingo, švelnaus ir įžvalgaus Fra’ Andrew Bertie vadovavimo atminimas išlieka kelrode žvaigžde, patvirtinančia neblėstančią tiesą, kad meile išreikštas tikėjimas iš tiesų gali pakeisti pasaulį.

 

Maloniai prašome paremti mūsų darbą, paskiriant mums 1,2 proc.nuo GPM. Daugiau informacijos: čia

 

Facebook
Twitter
LinkedIn
Pinterest

Kiti įrašai