„Kai prasidėjo žemės drebėjimas, buvau reanimacijos palatoje, slaugydama devynių mėnesių kūdikį, – prisimena Maltos ordino ligoninės Haityje seselė Glenda Klygin. – Grindys pradėjo smarkiai drebėti, o visas pastatas siūbavo iš šono į šoną. Tai truko apie 45 sekundes. Po to virpėjimas nenutrūko. Kūdikiai buvo labai išsigandę ir ėmė verkti. Kiti darbuotojai ir slaugytojai klykė — jie buvo taip apimti siaubo…
Nebegalėjau išlaikyti pusiausvyros, todėl puoliau ant kelių. Sugebėjau neišleisti mergaitės ir suspėjau sugriebti dar vieną kūdikį.

Daiktai krito nuo lentynų, visur griuvo nuolaužos. Laikiau kūdikius ir dengiau juos, kiek tik galėjau. Tada prasidėjo pakartotiniai žemės drebėjimai.. Buvo neįmanoma net pajudėti.
Po kurio laiko mums pavyko išnešti visus vaikus į ligoninės kiemą, kad nebūti po stogu, kuris galėjo bet kurią akimirką sugriūti.
Visą naktį praleidome lauke. Buvo vėsu, bet mes nebuvome sužeisti.
Per naktį buvo dar aštuoni pakartotiniai žemės drėbėjimai ir, žinoma, kiekvieną kartą nepaprastai išsigąsdavome dėl savo mažylių, už kuriuos buvome atsakingos..”.

Haičio žemės drebėjimas
Katastrofiškas 7,0 balo žemės drebėjimas smogė Haičiui 16:53 vietos laiku (21:53 UTC) antradienį, 2010 m. sausio 12 d.
Epicentras buvo netoli Leogano miesto, Vesto departamente, maždaug 25 kilometrus į vakarus nuo Port-o-Prenso — Haičio sostinės.
Iki sausio 24 d. užfiksuoti mažiausiai 52 pakartotiniai smūgiaii, kurių stiprumas siekė 4,5 balo ar daugiau. Žemės drebėjimas paveikė apie tris milijonus žmonių.
Žuvusiųjų skaičiaus vertinimai svyruoja nuo 100 000 iki maždaug 160 000; Haičio vyriausybė nurodė, kad žuvo nuo 220 000 iki 316 000 žmonių.

„Kai smogė žemės drebėjimas, važiavau žemyn nuo kalno iš Petjonvilio — Port-o-Prenso priemiesčio, – pasakoja haitietis Malteser International savanoris. – Mūsų sunkvežimį mėtė į šonus kaip žaisliuką, o kai jis sustojo, pro langus pamačiau, kaip pastatai apinkui sugriuvę vienas ant kito kaip skiedrų krūva — tokio vaizdo nebuvau matęs niekada.”
Eismas sustingo, o tūkstančiai žmonių plūdo į gatves — verkdami, nešdami kūnus, ieškodami bent vieno, kuris galėtų jiems padėti.
„Sukrovėme sužeistuosius į sunkvežimio kėbulą ir vežėme žemyn, tikėdamiesi rasti medicinos pagalbą. Visi jie buvo vyresnio amžiaus, išsigandę, kraujuojantys ir apimti siaubo. Mažiau nei vieną mylią važiavome apie dvi valandas. Spūstys buvo baisios, griiuvėsiai — visur, o kenčiantys žmonės — visur, kur tik pažvelgdavau.”
Tai buvo baisiausias gamtos kataklizmas XXI amžiuje, ištikęs vieną šalį.
Haičio vyriausybės duomenimis, sugriuvo arba buvo sunkiai apgadinta 250 000 gyvenamųjų namų ir 30 000 komercinių pastatų. .

Žemės drebėjimas padarė didelę žalą Port-o-Prensui, Žakmeliui ir kitiems regiono miestams. Reikšmingi architektūros paminklai buvo stipriai apgadinti arba visiškai sugriauti — tarp jų Prezidentūros rūmai, Nacionalinės asamblėjos pastatas, Port-o-Prenso katedra ir centrinis kalėjimas.
Tarp žuvusiųjų — Port-o-Prenso arkivyskupas Žozefas Seržas Miotas. Sostinėje įsikūrusios Jungtinių Tautų Haičio stabilizavimo misijos (MINUSTAH) būstinė taip pat sugriuvo — žuvo daugelis, tarp jų misijos vadovas Hedis Anabis.
Švenčiausiosios Širdies ligoninė
Maltos ordinui ši nelaimė nepasirodė kaip tolima naujiena iš nepažįstamos šaies. Tai buvo skubi informacija iš šalies, kurioje Maltos ordinas jau nemažai laiko vykdė pagalbos veiklą.
Beveik penkiolika metų iki žemės drebėjimo Maltos ordinas rėmė nedidelę, 64 lovų ligoninę šiauriniame Haityje — Švenčiausiosios Širdies ligoninę (prancūziškai Hôpital Sacré Cœur) Milo mieste.
Tai buvo vienintelė ligoninė regione, kuriame gyveno ketvirtis milijono žmonių. Joje veikė vaikų skyrius, gimdymo skyrius, ambulatorinė klinika ir laboratorija — kukli, trapi, bet administuojama medikų, kurie netgi žinojo savo pacientų vaikų vardus.

Sausio 12-osios ligoninė pradėjo gauti pranešimus, informuojančius apie sužeistuosius visoje šalyje.. Pirmosios greitosios pagalbos mašinos — perdirbti pikapai pradėjo atvykti dar neatėjus vakarui.
Jos važiavo iš Kap-Aičjeno, po to iš vis tolimesnių vietų, kur paaiškėjo katastrofos mastas.
Kai kuriuos sužeistuosius nešė ant durų, kitus — nešė šeimos nariai, kurie ėjo keletą valandų visiškoje tamsoje, ieškodami pagalbos.
Per kelias dienas Sacré Cœur klinika išsiplėtė nuo 73 lovų iki daugiau nei 400.
Koridoriai prisipildė neštuvų. Visas kiemas virto laikina palata..
Vienas parapijos kunigas vėliau prisiminė: „Kiekvienas koridorius buvo taip nuklotas sužeistaisiais, kad negalėjai žengti žingsnio nepaliesdamas kažkieno sutvarstytų galūnių.”

Chirurgai operavo visą parą. Slaugės nėjo namo ir tik trumpam nusnūsdavo ant plastikinių kėdžių.
Amerikos Maltos ordino asociacija, teikusi paramą Sacré Cœur ligoninei, tuoj pat organizavo lėšų rinkimą ir pervedė ligoninei 470 000 dolerių, kurie buvo skirti ligoninės remontui po žemės drebėjimo ir dar 95 000 dolerių nuolatinei jos veiklai.
Amerikos savanoriai — riteriai, damos ir civiliai medicinos specialistai — pradėjo rezervuoti skrydžius į Haitį. Kai kurie Mile lankėsi dešimtis kartų, kiti į Haitį atvyko pirmą kartą.
Malteser International: skubėjimas link epicentro
Kol Sacré Cœur ligoninė emė priimti vis daugiau sužeistųjų, Maltos ordino tarptautinė skubios pagalbos agentūra „Malteser International” jau vyko link paties žemės drebėjimo epicentro.
Sausio 13 d., kai pakartotiniai smūgiai toliau griovė miestų griuvėsius, Malteser International paskelbė, kad siunčia medicinos komandą iš Vokietijos ir Prancūzijos — gydytojus, slauges ir logistikos ekspertus — palaikyti vietinius Maltos ordino partnerius, jau dirbančius Haityje.
Jų misijos užduotis buvo labai paprasta: užtikrinti švaraus vandens tiekimą ir suteikti skubią medicinos pagalbą
Keliai buvo nepravažiuojami, ryšio linijos — nutrūkusios.

Daugelis pagalbos organizacijų vos galėjo patekti į šalį.
„Malteser International” pranašumas buvo jos jau sukurtas pagalbos tinklas Haityje: per Sacré Cœur ir vietinius katalikiškus partnerius agentūra jau turėjo vietoje esančius haitiečių kolegas, galinčius padėti koordinuoti veiklą ir vertėjauti.
Per kelias dienas „Malteser International” įrengė du medicinos pagalbos centrus nuniokotoje Leogano apygardoje — vieną iš jų Darbone, netoli epicentro.
Gydytojas, atvykęs su pirmąja komanda, vėliau aprašė baisų vaizdą, kurį jis pamatė atvykę: sulyginti su žeme kaimai, žmonės miegantys po atviru dangumi, oras prisotintas dulkių, šiukšlių ir baimės kvapo.
Klinikas statė iš rastų statybinių medžiagų ir brezentinių palapinių, o medikų apžiūros stalai buvo sukalti iš to, ką pavyko rasti.
Tačiau profesionalios medicininės pagalbos atsiradimas nelaimės epicentre, kad ir tokiomis sąlygomis buvo neįkainojamas ir išgelbėjo tūkstančius žmonių.
Be stacionarių klinikų, Malteser International išsiuntė savo mobilias medicinos komandas į tolimus kaimus, kuriuose nebuvo medikų.

Bendradarbiaudama su vietiniais partneriais, Malteser International dalino nukentėjusiems, vandens gryninimo tabletes, kanistrus, brezentą, antklodes, uodų tinklus, maistą ir higienos rinkinio paketus.
Skubi pagalba buvo suteikta daugiau nei 20 000 haitiečių, kuriuos gydė Malteser International gydytojai ir slaugės; nukentėjusiems buvo išdalinta 45 000 maisto davinių; 1 500 vandeniui atsparių brezentinių dangų; 5 000 vandens konteinerių; apie 250 000 vandens gryninimo tablečių; 23 000 uodų tinklų komplektų.
Tylus partnerių didvyriškumas
Maltos ordinas taip pat aktyviai rėmė kitas Haityje dirbančias nevyriausybines organizacijas.
Chaotiškose savaitėse po žemės drebėjimo Maltos ordino Amerikos asociacija savo lėšų rinkimą paskyrė organizacijoms, seniai dirbančioms šalyje ir turinčioms ten savo atstovybių tinką.
Vienai iš jų „Hope for Haiti” — Floridoje įsikūrusiai labdaros organizacija, jau seniai veikiančioje pietiniame Haityje — skubiai reikėjo pagalbos pristatant medicinos reikmenų į Haitį po žemės drebėjimo.
Amerikos Maltos ordino asociacija apmokėjo krovininio lėktuvo Boeing 757, pakrauto vaistais ir įranga, nuomą ir skrydžius į Haitį. Šis lėktuvas ir vėlesni jo atvežti kroviniai neleido vietinėms klinikoms likti be medikamentų atsargų tuo atsakingu metu, kai jų įprastinės tiekimo grandinės nebeveikė.

Haitiečių sveikatos fondas, įsikūręs Žeremyje Tiburono pusiasalyje, staiga atsidūrė situacijoje, kai jo patalpos buvo perpildytos evakuotų gyventojų, atplaukiančių laivu „beveik tik su tuo, ką turėjo ant savęs”.
Maltos ordinas surinko ir paskyrė 175 000 dolerių jiems padėti. Fondo sveikatos darbuotojai sutikdavo laivus prie prieplaukų, dalindami vandenį, maistą ir medicinos pagalbą — ypač nėščioms moterims, atsidūrusioms kritinėje situacijoje, ir badaujantiems vaikams.
Tai buvo solidarumo veiksmai, pagrįsti paprastu įsitikinimu, kad jei kažkas kitas ištikimai padeda vargstantiems ir ligoniams – jūsų užduotis — stiprinti jų galimybes, o ne stengtis pakeisti juos.
Iki 2010 m. kovo Amerikos asociacijos Haičio aukų rinkimo kampanijos rėmėjai suaukojo per 670 000 dolerių, kurie buvo skirti Šventosios Širdies ligoninei, Malteser International pagalbos operacijoms ir partnerinėms organizacijas, dirbančioms Haityje.
Pastovi pagalba
Daugelis tarptautinių organizacijų paliko Haitį, kai pagalba šiai šaliai jau nebuvo pirmuose žiniasklaidos puslapiuse, tačiau Malteser International negalėjo taip padaryti.
Jie suprato Haičio problemų rimtumą ir pagalbos būtinumą ilgesniam laikotarpiui
„Net iki katastrofiško žemės drebėjimo Haitis kovojo su milžiniškomis problemomis, — įspėjo organizacijos analitikai. — Tačiau yra aišku, kad išorinė pagalba nelaimės atveju negali būti vienintelis šaltinis. Šaliai reikalinga ilgalaikė parama, tai – pagrindinė veiksmingų permainų sąlyga.”

Praėjus visai nedaug laiko, dėmesys pradėjo krypti nuo skubios pagalbos prie atstatymo darbų ir Malteser International įsitraukė į Haičio socialinių ir medicininių įstaigų atkūrimo darbą. :
Mokyklų ir sveikatos įstaigų atstatymas. Malteser International padėjo statyti mokyklas ir sanitarijos infrastruktūrą Leogane ir kitose paveiktose vietovėse, nes vaikai reikalavo ne tik saugos, bet ir vietos mokytis, žaisti, prisiminti, kaip atrodo normalus gyvenimas.
Sanitarija ir choleros prevencija. Kai vėliau 2010 m. kilo niokojantis choleros protrūkis, Malteser International agentūra dirbo su skurdžiomis, ligos paveiktomis bendruomenėmis Leogane — gerino vandens ir sanitarijos sąlygas, mokė higienos ir mažino riziką. „Nelaimių rizikos mažinimas ir choleros prevencija visada turi būti kartu,” — buvo jų devizas.
Nelaimių rizikos mažinimas. Bendruomenių nariai buvo mokomi pasirengimui skubiai pagalbai: kur eiti, kai dreba žemė, kaip apsaugoti vaikus, kaip organizuoti vietos reagavimo komandas.
Uraganas Mattew: kai atėjo dideli vandenys
Šeštais metais po žemės drebėjimo, 2016 m. spalį, Haičiui vėl smogė nelaimė — šįkart vėjas ir vanduo. Uraganas Mattew prašvipė Tiburono pusiasalį daugiau 200 km/h greičio vėjais, sulygino su žeme Haičio pakrantės miestus ir nuplėšė trapius stogus visoje šalyje.

Port-o-Prense audra nebuvo tokia katastrofiška kaip pietvakariuose, tačiau potvyniai pavertė Sité Solej ir Tabaro lūšnynų kvartalus smirdančiais ežerais.
Kanalizacijos vamzdžiai sulūžo. Gofruoto metalo lūšnos buvo nuplautos į vandenį.
Atrodė lyg vandenynas būtų persikėlęs į sausumą.
Kadangi Malteser International ir po 2010 m. liko Haityje, jie jau buvo ten, kai smogė Mattew.
Port-o-Prense dislokuotas Malteser International personalas nedelsiant įsitraukė į valymo operacijas, aprūpindamas vietos bendruomenes įrankiais ir technika užblokuotiems keliams ir drenažo sistemoms atidaryti.
Atkūru susisiekimą, Malteser International pradėjo dalinti higienos rinkinius bendruomenėms ir vykdė informacines kampanijas, siekiant išvengti vandens sukeltų infekcinių ligų plitimo ankštuose, drėgnuose Sité Solej kvartalų skersgatviuose.

Pietų pakrantėje esančioje kaimo Bel-Ans apygardoje uraganas Mattew sunaikino pasėlius ir sudaužė nedidelius maisto saugumo projektus, kuriuos Malteser International puoselėjo ilgą laiką.
Užuot palikusi rajoną, agentūra tik giliau įsitraukė į jų atkūrimą, o vėliau – vietos padėjo bendruomenėms atkurti žemės ūkį, sodino medžius, kurie tarnavo kaip žalią apsauga nuo kito uragano.
„Ir vis dėlto pagalba Haičiui tęsiasi”
Vėlesniais metais Haičio krizių vis daugėjo. Politinės žmogžudystės, gaujų karas Port-o-Prense, pastovus kuro trūkumas ir 2021 m. Nipės žemės drebėjimas — visi jie klojo naujus traumos sluoksnius ant ir taip istorijos svorio lenkiamos visuomenės.
Šiandien Malteser International Haičio darbai yra yra labai konkretūs: „Malteser International dirba Haičio pilietinės visuomenės atstatymo srityje nuo 2010 m. katastrofiško žemės drebėjimo… Mes teikiame pagalbą nelaimių atveju, kai jos ištinka, kaip darėme po 2021 m. žemės drebėjimo.” Šiuo metu projektai orientuoti į:
Mitybą ir maisto saugumą — užtikrinant, kad vaikai ir nėščios moterys turėtų pakankamai maisto, ypač kaimo Nipėje ir Sité Solej lūšnynuose.
Ekonominę plėtrą ir moterų įgalinimą — remiant smulkų verslą, mokant moteris ir suteikiant pajamas generuojančias galimybes, kurios šeimoms suteikia apsaugą prieš kitą krizę.
Klimato prisitaikymą ir apželdinimą — sodinant medžius ir mokant tvaraus ūkininkavimo šlaituose, kurie priešingu atveju virsta mirtinais purvo srautais, kai ateina lietūs.
Pastaraisiais metais potvyniai sunaikino pasėlius ir apgadino namus tiek Bel-Anse, tiek dalyse Sité Solej. „Malteser International Americas” reagavo naujomis pagalbos aukomis: higienos rinkiniai 1 000 namų ūkių, sanitarijos medžiagos, bendruomeninis higienos švietimas ir grynųjų pervedimai bei smulkūs gyvūnai nukentėjusioms šeimoms.
2023 m. kreipimesi pavadinimu „Ir vis dėlto Haitis tęsiasi” Malteser International Americas aprašė situaciją šalyje su skausmingu aiškumu: šayje plečiasi gaujų smurtas, užblokuoti keliai, bendruomenės pasijuto įspaustos nelengvame pasirinkime – tarp baimės pasilikti ir baimės bėgti.

„Mūsų darbas kasdien tampa vis sudėtingesnis, — sakė Joletė Etjen, haitietė partnerė ir programų koordinatorė Port-o-Prense, — tačiau mes, Malteser International, esame įsipareigoję pasilikti ir remti čia gyvenančius žmones.”
Tas vienas sakinys — „mes esame įsipareigoję likti” — galbūt ir yra svarbiausia eilutė visoje Maltos ordino Haičio istorijoje.
Aštuoniakampis Maltos ordino kryžius, dėvimas ant juodų apsiaustų Europoje, įgauna kitokį spindesį, kai jis prisiūtas ant haitietės slaugės uniformos arba atspausdintas ant plastikinio vandens rezervuaro lūšnyne. Tačiau visus 900 metų nuo pat jo įkūrimo Jeruzalėje Maltos ordino aštuoniakampis kryžius reiškė tą pačią jo misiją – tarnauti vargstantiems ir ligoniams, nepaisant jų tikėjimo, rasės, odos spalvos ir šalies, kurioje jie gyvena.











