Suverenaus Maltos Ordino valdymo sistema
Suvereniojo Maltos Ordino valdymo sistema yra panaši į kitų valstybių valdymo sistemą. Tačiau ji taip pat turi specifinių bruožų, susijusių su jo, kaip pasaulietinio religinio ordino, prigimtimi, taip pat tam tikrą terminologiją, susiformavusią per devynis istorijos šimtmečius.
Maltos Ordino vadovas yra Didysis magistras, kuris valdo ir kaip Suverenas, ir kaip religinis vyresnysis, o jam padeda Suverenioji taryba, kuriai jis pirmininkauja.
Suverenioji taryba renkama šešerių metų kadencijai, ją sudaro Didysis Komandoras (ordino religinių narių religinis vyresnysis), Didysis Kancleris (užsienio reikalų ministras ir vidaus reikalų ministras), Didysis Hospitaljerius (humanitarinių reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministras), Bendrojo iždo tvarkytojas (finansų ministras) ir dar devyni patarėjai, kuriuos renka Generalinė kapitula ir Profesų kapitula.
Nors šie titulai atspindi šimtmečių tradicijas, jie taip pat yra vaidmenys, atitinkantys šiuolaikinius poreikius. Maltos ordinas, būdamas unikalios prigimties suvereni ir humanitarinė institucija, vadovaujamas savo vyriausybės, pastoviai atsiliepia į naujus iššūkius, reaguodamas į humanitarinės pagalbos prašymus iš viso pasaulio.
Per savo diplomatines atstovybes Suverenaus Maltos ordino vyriausybė siekia sudaryti naujus bendradarbiavimo susitarimus su kitomis valstybėmis sveikatos priežiūros ir humanitarinės pagalbos srityje.
Maltos ordino valdymo sistema yra suskirstyta į tris valdymo struktūras: įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso Didžiajam Magistrui ir Suvereniajai tarybai nekonstituciniais klausimais; Generalinei kapitulai – aukščiausiajai valdžios institucijai – visi klausimai, susiję su konstitucinėmis taisyklėmis, vykdomoji valdžia, kuri priklauso Suverenajai tarybai, ir teisminė valdžia, kuri yra Ordino teismų rankose.











